Naujienos

2009 m. gruodžio 18 d. Jungtinės plenerų "Birštonas 2009", "Alaušas 2009" paroda galerijoje ""JUOZASART" Vilniuje

2009 m. gruodžio 18 d. 17.30 galerijoje "JUOZASART" ("Europa City Vilnius" J.Jasinskio g. 14, Vilnius) atidaroma jungtinė plenerų "Birštonas 2009", "Alaušas 2009" paroda. Paroda vyks nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. vasario 2 d.

Birštonas ir Sudeikiai yra dvi viena nuo kitos kelių šimtų kilometrų atstumu nutolusios vietovės. Jas sieja natūralaus kraštovaizdžio žavesys ir grožis. Abiem atvejais ypač svarbus vandens - Birštone - Nemunas, Sudeikiuose - Alaušas - faktorius. Jis įtakojęs specifinius spalvinius šių kraštovaizdžių savitumus (vandens refleksų nušviesti apylinkių slėniai bei kalvelės), jis padiktavęs unikalaus dviejų vietų piešinio sampratą (regisi, kad vandenų išgraužta žvyringa žemė, tarp kalnelių plytintis ežeras sutverti tam, kad vis naujais vaizdais bei patyrimais džiugintų akį). 

Praeitų metų vasaros pradžią Birštoną ir Sudeikius sujungė tapybos plenerai. Pradžioje Birštone, paskui Sudeikiuose tapė dailininkų komanda (jos branduolį sudarė J. Braziūnienė, M. Danys, L. Chvičija, A. Černiūtė). Birštone taip pat kūrė L. Gelumbauskas, A. Kašauskas, V. Lisaitis, V. Varnas, viešnia iš Lenkijos E. Miazek. Sudeikiuose juos pakeitė J. Pranckevičius ir A. Gubinskij iš Rusijos. Tapybos pleneras Birštone buvo vienas pirmųjų didesnių tokio pobūdžio renginių šioje vietoje, menininkų Sudeikiuose simpoziumai vietos seniūno V. Gaižausko iniciatyva vyksta jau ne pirmą kartą.

Kas bendro Birštono ir Sudeikių plenerų tapybai? Visų pirma, pati tapyba. Daugelis autorių dirbo tradicinėmis priemonėmis, klasikinėmis technikomis (plenerinės sąlygos diktavo alla prima principą). Dailininkai mėgaute mėgavosi paties aliejinio dažo tepimu ant drobės (šiuo požiūriu ypač „sultingos“, tiesiog kūniškos M. Danio, A. Černiūtės, L. Gelumbausko, A. Kašausko kompozicijos). Kiti (L. Chvičija, A. Gubinskij, J. Pranckevičius, V. Varnas) betarpiškiau veikiami to, ką jie vaizdavo (abiem atvejais tai buvo kaimiškas landšaftas su pačia turtingiausia gegužės-birželio mėnesių spalvine gama), bandė pagauti jautriausius spalvinius virpesius, plonai, akvareliškai užfiksuoti tai, kas kinta akyse sekundžių ar minučių greitumu. Treti (J. Braziūnienė, E. Miazek, V. Lisaitis) ankstyvajam vasaros šėlsmui suteikė pastovesnę išraišką, savo pergyventus įspūdžius jie užšifravo anksčiau atrastų, vietų dvasią po bendrybių uždanga slepiančių simbolių ir alegorijų pavidalais.