Lankytinos vietos Sudeikių apylinkėse

Alaušo ežeras

Alaušo ežeras (plotas 1054 ha) - vienas didžiausių vandens telkinių Lietuvoje. Alaušo ežeras lėmė ne tik Sudeikių atsiradimą, bet ir vietovardžio sudarymą. Juk kadaise šiai vietovei išgyventi padėjo ežeras, tuomet turtingas gėlų vandenų žuvimi - seliava. Ištraukta tinklais, tada ji buvo sūdyta čia pat ant kranto. Manoma, kad nuo sūdytos žuvies ir Sudeikių pavadinimas užgimė. Alaušo gylis siekia net 42 m. Ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha. Ežero ilgis - 5 km, vidutinis plotis - 2,2 km, kranto linijos ilgis - 22 km, vandens tūris 125,5 mln. m³. Dugnas duobėtas, atabrade ir seklumose smėlėtas. Ežerą maitina palyginti nedidelis baseinas (52 km²), todėl vandens lygis svyruoja neženkliai - apie 30-40 cm per metus, o vandens skaidrumas vasarą siekia 4-6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra dugne per metus svyruoja nuo 2 iki 8°C.
Šiaurėje iš Alksno ežero įteka Alksna, pietvakariuose - Šiekštelė iš Šiekščio ežero, pietuose Giedrė iš Giedrio ežero, bei dar 2 bevardžiai upeliai (iš Varnakėlių ir Bagdoniškio ežerų). Iš šiaurinės dalies išteka Alauša Šventosios intakas).
Ežere sugaunama 11 žuvų rūšių: verslinės - seliavos, lydekos; kitos - karšiai, kuojos, lynai, karosai, aukšlės, raudės, ešeriai, pūgžliai, kirtikliai.

Sudeikių Šv. Mergelės Marijos bažnyčiaKlasicistinė, su barokišku frontonu Sudeikių Šv. Mergelės Marijos bažnyčia. Pastatyta po to, kai žaibas trenkė į Bikuškio dvare buvusią Strazdovskių koplyčią ir ją sudegino. Pasak pasakojimų, bažnyčios statybai reikėjo labai daug akmenų, kuriuos vežė iš visų aplinkinių kaimų, net aukuro akmenis nuo Alkų kalno - juos galima pamatyti šventoriaus tvoroje. Bažnyčia pastatyta 1825 m. Tuomet buvo uždengta šiaudiniu stogu, prie jos baudžiauninkų lėšomis ir pastangomis buvo pastatyta klėtelė ir varpinė bei keli maži bokšteliai. Dabar bažnyčia pasitinka šiek tiek pakitusi, bet nepraradusi pirmapradžio grožio ir autentikos. Šv. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje galima aplankyti 1920-1921 m. Sudeikiuose klebonavusio ir mirusio kunigo-poeto Juozo Šnapščio-Margalio kapą .

 Bikuškio dvaras (www.dvarai.lt)Bikuškio dvaras - architektūrinis XVIII a. paminklas, esantis Utenos rajone prie Alaušo ežero. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Istorijos raidoje dvaras priklausė Radviloms, Oginskiams, Prošinskiams, Drozdovskiams. Dabartiniai dvaro šeimininkai - verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai dvarą valdo nuo 1996 m. Anksčiau klestėjusi dvaro sodyba (dvarui priklausė septyni aplinkiniai kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė, dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės) karo metu buvo suniokota. Po karo, kaip ir daugelyje Lietuvos dvarų, Bikuškyje įsikūrė kolūkio kontora, atsikraustė nauji gyventojai, dvaro žemės buvo užstatytos gyvenamaisiais namais. Šiuo metu išlikęs gyvenamasis klasicizmo stiliaus namas, XIX a. medinė klėtis, kalvės griuvėsiai, buvusios spirito gamyklos griuvėsiai. Dabartiniai dvaro savininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai savo lėšomis suremontavo dvarą ir prikėlė jį gyvenimui. Dvare vyksta tapytojų plenerai , profesionalaus teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Dvare veikia meno galerija, taip pat kuriamas granito skulptūrų parkas.

Sirutėnų kaime skluptoriai Jonas ir Valentinas Šimonėliai savo sodyboje įkūrė akmens skulptūrų ekspoziciją po atviru dangumi.J.Šimonėlio skulptūros

 Archeologijos paminklai:

Armališkių piliakalnis,
Bikūnų piliakalnis,
Kirklių akmuo su iškalta pasaga,
Nolėnų akmuo, vadinamas Laumių stalu,
Skaistašilio pilkapiai I, vadinami Švedkapiais,
Skaistašilio pilkapiai II,
Nolėnų piliakalnis,
Baltakarčių piliakalnis,
Bikūnų piliakalnis ir senkapis,
Alkų kaime - Alkakalnis,
Daugilių gynybiniai įtvirtinimai, vadinami Pylimu,
Kirklių senkapiai,
Petroniškio senkapiai,
Luknių senkapiai.
Apie sunkius ir permainingus Sudeikių krašto laikus, apie žymius sudeikiečius, garsinusius ir garsinančius mūsų kraštą, pasakoja Sudeikių pagrindinėje mokykloje įrengti istorinis - etnografinis ir memorialinis žymių kraštiečių muziejai.

Joomla templates by a4joomla